BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pirkėjams brukama pardavėjų pagalba

Sakote, apsipirkimas moterims padeda atsipalaiduoti? Tik ne apsiprekinimas Lietuvos parduotuvėse. Man kiekvienas apsipirkimas gimtinėje - papildoma dozė streso.

Stebi aprangą

Pardavėjos Lietuvoje klientus stebi kaip katės paukščiukus.

Pardavėjos Lietuvoje klientus stebi kaip katės paukščiukus.

Nežinau, kodėl, bet Lietuvos pardavėjos turi ypatingą požiūrį į savo klientus.

Ne vienas žmogus pastebėjo jų tiriamą žvilgsnį į pirkėjo išvaizdą vos šiam įžengus į parduotuvę.

Neduokdie, būsi apsiavęs senesniais bet širdžiai mielais batais, o apranga bus ne prabangus kostiumėlis, tačiau paprasta, patogi laisvalaikio apranga. Parduotuvės darbuotojos iškart tave nurašys kaip nieko nepirksiančią personą, kurios tikslas - tik pažiopsoti į jų parduodamas brangias prekes, jas pačiupinėti ar apskritai ką nors nugvelbti.

Nepaisant to, kad galbūt turi pinigų ir reikalą ką nors nusipirkti, pardavėjos tol tave stebės įžūliai, kaip katinas paukščiukus lesyklėlėje, kol galų gale neapsikentęs spruksi iš parduotuvės taip nieko ir neįsigijęs.

Nepakenčiamas paslaugumas

Kitas keistas Lietuvos prekybininkų elgesio modelis - apsimestinis mandagumas.

“Gal galiu kuo padėti?” - iš tolo rėkia išsišiepusi pardavėja, vos įžengus į jos valdas ir net nespėjus mesti žvilgsnio į prekes. Negi parduotuvių savininkai reikalauja klientus kamuoti tokiais klausimais, kurie pardavėjų lūpose visada nuskamba ne mandagiai ir draugiškai, o greičiau įkyriai ir prikišamai?

Aš paprastai taip užklausta burbteliu: “Ne, ačiū”, - tikėdamasi, kad tai padės atsikratyti įkyriomis konsultantėmis. Bet kur tau. Po penkių minučių prilekia ta pati pardavėja su tuo pačiu klausimu ir uždavinėja jį tol, kol klientas neapsikentęs sprunka lauk iš parduotuvės.

Anądien vienoje kosmetikos parduotuvėje klausimą: “Gal galiu kuo padėti?” išgirdau penkis kartus. Pirmąkart - vos įėjus, vėliau - pasukus į parfumerijos skyrių, dar kartą klausimas buvo pakartotas pauosčius vienų ar kitų kvepalų pavyzdžius, galų gale net du kartus jis buvo užduotas priėjus prie skirtingų firmų dekoratyvinės kosmetikos stendų.

Nors tikrai turėjau ką pirkti, vis dėlto apsigalvojau, nes įkyrus “paslaugumas” pasidarė nebepakenčiamas. Todėl paprasčiausiai išėjau iš parduotuvės.

Niekas netiko?

Dar vienas pardavėjų pomėgis - lįsti tiesiai į matavimosi kabiną, nesvarbu, ką matuotumeisi - kepurę, ar apatinį trikotažą, ir klausinėti: “Ar kas nors tinka?”

Jeigu nusprendi nieko nepirkti ir grąžini drabužius, kuriuos matavaisi, prekybininkė išpučia akis: “Niekas netiko?” - ir nutaiso tokią veido miną, lyg būtumei didžiausias pasaulyje nevykėlis, nesugebantis išsirinkti iš tokios gausybės prekių.

Kartais, kai niekas neįtinka, pardavėjos bando gelbėti situaciją, siūlydamos viską, kas papuola po ranka. “O tai gal pasimatuokite šitą, ar aną rūbą. Jis turėtų labai tikti”, - tikina jos, bandydamos įsiūlyti skurdžiai ir neskoningai atrodančią , vis tik brangiai kainuojančią drapaną.

Kai prireikia, pradingsta

Įdomiausias visada būna finalas.

Konsultantės, uoliai zujusios aplink ir vos tik įžengus į parduotuvę siūliusios visokeriopą savo paslaugas, kažkodėl beveik visada dingsta kaip į vandenį, kai pagalbos išties prireikia.

Jeigu nerandate reikiamo dydžio drabužių ar avalynės, nesitikėkite rasti darbuotoją, galintį jums padėti.

Štai tuo mūsų prekeiviai labiausiai skiriasi nuo, tarkim, skandinavų. Skandinavijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse pardavėjai niekada įkyriai nelenda į akis, tačiau jie visada atsiduria šalia ir aptarnauja klientus maloniai, kai pagalbos iš tiesų prireikia.

Patiko (4)

Rodyk draugams

Komentarai (7)

Marius2011-04-06 14:29

toks jausmas, kad pardavėjai visą gyvenimą buvo kažkur uždaryti ir isžšleisti tiesiai į parduotuvę. Nebuvau sutikęs pardavėjo kuris netrugdytų arba neapsimestų visažiniu, ypač techninėse parduotuvėse. Jų vienintelis tiklsas padėti klientui… Įdomu, ar nors vienas paradavėjas apie tai pagalvoja?

giba2011-04-06 14:37

Aš vis dar tikiu, kad jiems taip liepia daryti, kad ne patys taip sugalvoja. Bet jų patarimai išties dažnai būna nei į tvorą, nei į mietą. Baisiausia, kad pardavėjai niekaip negali suvokti, kaip jų pagalbos gali neprireikti. :)

Bukoptimistas2011-04-06 14:39

„Negi parduotuvių savininkai reikalauja klientus kamuoti tokiais klausimais, kurie pardavėjų lūpose visada nuskamba ne mandagiai ir draugiškai, o greičiau įkyriai ir prikišamai?“ - principe, taip. Liepa įėjus į parduotuvę iškarto paklausti, suteikti dėmesį :)

giba2011-04-06 14:46

:D Na, tada viskas aišku. Niekada nedirbau prekybos srityje, bet akivaizdu, kad tiek pardavėjai, tiek parduotuvių savininkai turi savą supratimą apie dėmesio rodymą. Man užtektų malonios šypsenos ir pasisveikinimo, o ne įkyraus lindimo į akis. :)

Ūžesiai ausyse2011-04-08 14:51

Kartais užtenka į pasiūlymą padėt atsakyt paprasčiausiu “dar kol kas paeinu”, arba kad “dar nevaikštau su ramentais”. Prekybininkas, manau gerai supras. :D

giba2011-04-08 15:34

:D Geras Ūžesiai ausyse komentaras. Labai pralinksmino. Gal rimtai reikės išbandyti. :)))

Urtė2011-08-21 18:34

Tikrai geras straipsnis!

Rašyti komentarą

Tavo komentaras