BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie tekstų vagis, „Hostexo“ bajerius ir atsiribojimą

Duomenų vagys. Pixabay.com nuotr.

Duomenų vagys. Pixabay.com nuotr.

Kažkaip keista vėl rašyti čia. Nemaniau, kad į šią platformą dar sugrįšiu, kai buvo sukurtas puslapis giedresblogas.lt. Bet gyvenimas kartais priverčia. :)

O šis tekstas apie tai, kad giedresblogas.lt man nebepriklauso, bet atiteko jis į vagių rankas.

Išsiskyrimas su anuo puslapiu buvo gana netikėtas. Na, ok, vis pagalvodavau, kad gal jo nebereikia, nes va per užimtumą neturiu laiko jopildyti. Bet vis gaila būdavo atsisakyti to, ką kelis pastaruosius metus kūriau, kol vieną dieną hostex.lt, kurio serveryje puslapis buvo talpinamas, iškrėtė nemalonią staigmeną - ėmė taip iš niekur nieko ir užblokavo mano blogą. Man parašė laišką, kad, maždaug, laba diena, užblokavom jūsų puslapį dėl į jį nukreipiamo didelio spaminio komentarų kiekio.

OK. Bet ar nėra normali praktika klientus įspėti kažką padaryti (pvz., pravalyti spaminius komentarus ar pan.), prieš blokuojant puslapį? “Hostexo” darbuotojams panašu, kad atrodo kitaip. Paprašius atblokuoti puslapį, gavau štai tokį “Hostexo” pagalbos tarnybos (atkreiptinas dėmesys į skyriaus pavadinimą) atsakymą (kalba netaisyta):

Sveiki,

Šiuo atveju už svetainės turinį mes neesame atsakingi. Mes Jums suteikiame tik talpinimo paslaugas. Už visą turinį laikoma serveryje, pagal sutarti esate atsakingi patys. Atlikus patikrinimus ir radus žalingų failų Jūsų puslapyje, jis yra blokuojamas. Tai atliekama saugant serverį, bei kitas serveryje esančias svetaines. Jeigu Jums nepavyksta sutvarkyti puslapio savo jėgomis, rekomenduotume kreiptis į specialistus, kurie tvarko internetinius puslapius. Jie galės Jums padėti susitvarkyti puslapį, bei apsaugoti jį nuo virusų ateityje.

Taip pat pridedame sutartį, kurioje nurodoma, kad Jus esate patys atsakingi už savo svetainės turinį.

https://www.hostex.lt/paslaugu_aptarnavimo_salygos

5. Web kodas ir taikomosios programos
Klientas privalo užtikrinti savalaikį programinio kodo atnaujinimą ir apsaugojimą nuo kenkėjiškų įsibrovimų.

Nu, tipo, mums px vienodai ir mes čia ne prie ko.

Aš, aišku, galėčiau daug rašyti apie profesionalumą ir rūpinimąsi savo lojaliais klientais (jų kliente buvau nuo 2012 metų), bet palieku išvadas pasidaryti jums. Bet kokiu atveju, jeigu kas klaustų, ar verta imti “Hostex” paslaugas, tai tikrai NE!

Tai va, kai po mėnesio-kito tas pats “Hostexas”, neatblokavęs mano puslapio, pradėjo siųsti priminimus pratęsti domeno ir puslapio talpinimo paslaugų prenumeratą. Turbūt nenuostabu, kad nusprendžiau to nebedaryti.

Ką gi, domenas liko laisvas ir atiteko kažkam kitam (kas visiškai natūralu). O bet tačiau visai atsitiktinai iš aplinkinių sužinojusi, kad “ei, o tavo blogas vėl veikia?” atsidariau jį ir radau ne tik, veikiantį puslapį su tuo pačiu pavadinimu ir headeriu, bet ir visus mano rašytus straipsnius su asmeninėmis mano nuotraukomis jame greta niekinių Google’o reklamų ir idotiško įrašo apie paskolas ir greituosius kreditus (vienintelio, kurį rašiau ne aš).

Tai va, šiuo įrašu visapusiškai atsiriboju nuo domeno giedresblogas.lt. Nebeturiu su tuo nieko bendro ir pasistengsiu rasti būdą kaip pasiekti, kad vogtas turinys, kurį aš sukūriau, iš minėto puslapio būtų kartą ir visiems laikams pašalintas. Tikiuosi, kad puslapį talpinanti įmonė padės tai išspręsti (bent kol kas su jais susirašius įspūdis liko geresnis, nei pabendravus su “Hostexo” darbuotojais).

O tiems, kurie rašo ar rašė tinklaraščius ar kokius kitus puslapius, patariu pasidomėti, ar kartais kokie nors vagiūkščiai nenusisavino jūsų kurto turinio, nes jų logika tokia: kam mokėti 5 eurus vaikui, rašančiam nekokybiškus seo straipsniukus, kurių google’as nevertina, jei galima nuvogti originalų turinį su visu domenu.

Rodyk draugams

Apie stilių ir stilingiausius

Lietuvos blogosferoje vėl rinkimai. Šįkart renkami stilingiausieji tinklaraščiai.

Supermaminiai apsibučiavimai?

Kai kurių blogerių nuomone, stilingiausiųjų rinkimai prilygsta supermaminiams apsibučiavimams.Pasibaigus blogų reklamos savaitei prasidėjo kitas (savi)reklamos projektas „Stylish Blogger Awards” (lietuviškai - „Stilingojo tinklaraštininko apdovanojimai”), sulaukęs labai prieštaringų vertinimų.

Vieni nuoširdžiai džiaugiasi įvardijami kaip stilingieji ir mielai patys skelbia savo mėgiamų tinklaraštininkų top‘us.

Į šiuos apdovanojimus įsitraukė net blogosferos grandas stilingasis ir dantingasis žiurkėnas Rokiškis, o pernai juose dalyvavo ir panelė Pipedija.

Kiti apdovanojimus vertina skeptiškai.

Pavyzdžiui, Tomas Morkūnas - Insaideris iš pradžių abejojo, ar apdovanojimai verti dėmesio, nes esą nelabai aiškūs kriterijai, pagal kuriuos išrenkami stilingiausieji.

Jis taip pat nuogąstavo, kad tai bus paprasčiausias vienas kito liaupsinimas. Plačiau jo nuomonę galima paskaityti komentarų skiltyje po Laimės Kūdikio straipsniu, kuriame jis, kaip, beje, ir aš, buvome nominuoti.

Nepaisant skeptiškumo, Insaideris vis tik prisidėjo prie akcijos ir paskelbė savuosius stilingiausiuosius blogerius.

Panašių abejonių, kaip Tomas, išsakė ir kiti blogeriai ne tik šiemet, bet ir pernai.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais Andrius Užkalnis, kuriam apdovanojimą skyrė anksčiau minėtasis Rokiškis, neslėpė savo skeptiškumo, pavadindamas Stilingiauiso tinklaraštininko apdovanojimus tiesiog „supermaminiais apsibučiavimais”.

Stilinga net triskart

Nesvarbu, kas ką mano, bet blogo įvertinimas man itin svarbus ir džiugus įvykis.
Jums kyla klausimas, kodėl gi rašau apie stilingiausiųjų blogų apdovanojimus?

Savaime aišku, todėl, kad mano blogas šiemet irgi buvo paminėtas tarp stilingiausiųjų ir net triskart, jei neskaičiuosime Eitnės portalo, kuriame taip pat rašau.

Eitnės puslapis irgi buvo įvardintas stilingu, kas mane itin džiugina.

Pirmoji man apdovanojimą skyrė blogerė Ieva - ta pati linksma, optimistiška, nuolat iki ausų išsišiepusi (nebent protestuotų prieš SOPA) freelancerė, karikatūrų autorė, internete pažįstama kaip Laimės kūdikis.

Jei kas manote, kad mes su Ieva susijusios kokiais nors korupciniais ryšiais, turiu jus nuvilti - kol kas mudvi, deja, dar nė karto nebuvome susitikusios.

Gana netikėtai apdovanojimą gavau ir iš Savaitgalio rendez-vous kurlinarinio blogo šeimininkės, dviejų reksų (čia aš ne apie šunis, bet apie garbanes Cornish Rex veislėskates) auklėtoja Jurga.

Turiu pasakyti, kad kulinariniai blogai man - visiška mistika, kažkoks atskiras blogosferos pasaulis, į kurį kartais nedrąsiai kyšteliu savo nosį, ieškodama kokio nors keksiuko recepto.

Visada stebiuosi, iš kur jų autorės gauna tiek receptų ir kaip sugeba pagal juos paruošti tokius kulinarinius šedevrus.

Bet kokiu atveju, Jurga visai netikėtai sugriovė mano galvoje gyvenusį mitą, kad kulinarinių blogų autoriai yra savotiška mafija, nepripažįstanti ir neskaitanti jokių kitų tinklaraščių, nebent jie būtų apie maistą.

Pagaliau, stilinga blogere mane paskelbė ir žiurkėnas Rokiškis - Lietuvos blogosferos autoritetas, kurio erudicija nepaliauju žavėjusis ir slapčia viliuosi kada nors turėti tiek daug žinių, kaip ir jis, ir būti bent perpus tiek autoritetinga.

Kas vertas apdovanojimo?

Kiekvienas, rašantis blogą, manau, yra vertas stilingojo vardo, nes gyvena turiningesnį gyvenimą, negu kiti.
Kiekvienas įvertintas blogeris pagal žaidimo taisykles turi skleisti apdovanojimų virusą tolyn, paskelbdamas savo stilingiausiuosius.

Kaip nuspręsti, kuris blogeris yra stilingas, o kuris - nelabai?

Stilingumo vertinimo kriterijų yra daug. Vienokiais kriterijais remtųsi web dizaineriai, kurie greičiausiai kreiptų dėmesį į blogo išvaizdą (spalvas, šriftą, informacijos išdėstymą), kitokiais - kalbos specialistai, kurie veikiausiai vertintų teksto stilistiką, kalbos ir sakinių logiškumą.

Stiliumi besidominčios asmenybės rėžtų dar kitokią nuomonę apie tai, koks blogas ir blogeris vertas būti pavadintas stilingu.

Atsakymo, koks tinklaraštininkas vertas stilingiausiojo vardo, bandžiau ieškoti internete. Tačiau Google paieška dažniausiai išmesdavo tik tokius rezultatus, kaip „internete siaučia stilingiausio blogerio epidemija”, arba „kaip netikėta - ir aš gavau „Stylish Blogger Award”.

Netgi paieškos rezultatai anglų kalba buvo tokie patys.

Neradau nieko apie apdovanojimų istoriją. Gal aš suvedžiau ne tokius paieškos žodžius?

Tada pamaniau, kad kiekvienas blogeris vertas būti pavadintas stilingu, kaip ir bet kuris žmogus, kuris gyvena įdomiau bei turiningiau, nei režimu darbas-namai-televizorius-lova, o kažką veikia, kažkuo besidomi: mokosi užsienio kalbų, piešia mandalas, studijuoja istorines knygas, bėgioja krosą, rūpinasi kitais ir panašiai.

Stilingiausiųjų aštuonetukas

Kai kurie ne tik sugeba bloginti, bet ir daryti tai itin stilingai.
Ir visgi konkurso taisyklės reikalauja kai kuriuos blogerius išskirti.

Kadangi esu žurnalistė, blogus vertinau pagal šiuos kriterijus: tinklaraščio ir jo temų originalumas, aktualumas, minčių pateikimas, geras rašymo stilius.

Neminėsiu čia tų, kuriuos jau paminėjo kiti. Jeigu kuris kitų paminėtasis netyčia atsiras, dovanokite už neapsižiūrėjimą.

Taigi, apdovanojimas iš mano rankų (tiksliau, blogo) keliauja…:

…į Grumlino palėpę. Joje šeimininkauja barzdotasis basetėlio savininkas Gintaras Rumšas - tikriausias trumpų įrašų meistras. Neretai jo mintys telpa vos keliuose sakiniuose, bet tuo pasako viską, ką ketino. Kiekvieną, užklydusį į jo blogą, šeimininkas pasitinka širdelėmis, kurių paveiksliukai keičiasi kaskart atnaujinus puslapį (kaip supratau, Grumlinas jas kolekcionuoja). Kasdien G.Rumšas mums papasakoja kokį nors su ta diena susijusį istorinį faktą (it koks sieninis plėšomas kalendorius), o kur dar jo trečiadieniai su pinapais, kurių aš kaskart nekantriai laukiu, nesgi gražu pažiūrėti į tuos naiviai erotiškus paveikslėlius.

…pas Leo Lenox. Leo - toks išdidus akmeninis liūtas, kurio namai atrodo kiek kitaip, nei daugelio kitų. Jau užrašas virš durų „kvailybės ribų beieškant” nuteikia rimtai. Leo mėgsta krimstelėti tai vienam, tai kitam, o į labai nepatikusius ir pridengimo besišaukiančių žodžių švysteli. Leo man atrodo atkeliavęs iš senovės, nevengiantis minčių ranka užsirašinėti, net jei ir prieš nosį yra pasistatęs kompiuterį. Žinote, kas labiausiai mane žavi? Ogi originali blogo struktūra: iš pradžių pateikiamas anonsas, iš kurio nuorodos patenki ir į visą straipsnį. Gera ir stilinga intriga.

…į Frogsign (iš tikro tai - Mariaus) blogą. Tai nenuilstamai įvaizdį tobulinantis, vadinasi, stiliumi besirūpinantis blogeris. Jis net savo logotipą pakeitė iš žavios žalios varlytės, į geltoną ženklą su varle, labiau atitinkantį keistą blogo pavadinimą. Ne visas Mariaus nagrinėjamas temas suprantu (rašo gi web dizaineris profesionaliai ir profesionalams), bet man patinka, kad jo straipsniuose neretai matyti įdėtas triūsas ieškant informacijos, pastangos temas išdėstyti kuo išsamiau. O kur dar įdomūs, deja, retokai parašomi straipsniai apie iškiliausias ir įkvepiančias internetines asmenybes. Be to, tai vienas iš nedaugelio blogerių, nurodančių savo informacijos šaltinius po straipsniais.

…į Viduramžių Europą, tiksliau, taip pavadintą Pijaus blogą. Niekada nemaniau, kad Viduramžių istorija gali būti tokia įdomi. Gal dėl ankstesnio priešiškumo šiai istorijos epochai kaltas stereotipas, kad Viduramžiai buvo tamsūs laikai, kada išsilavinę galėjo būti vien vienuoliai, kada žmonės užuot prausęsi kasydavosi, kada Europą valdė paslaptingieji tamplieriai ir vyko nuožmi raganų medžioklė, žodžiu, buvo mažai kas žavaus. Pijus atskleidė kitokius Viduramžius, kur žmonės nevengė maudynių, sotindavosi ir greitu maistu, steigė universitetus. Visa tai parašyta aiškiai, paprastai, suprantamai, įdomiai, žodžiu, tikrai stilingai.

… į Tomo pasaulį. Blogo autorius Tomas Viluckas yra žinomas publicistas, daugiausiai rašantis religinėmis temomis, nors nevengianis panagrinėti ir kitų, pavyzdžiui, politinių. Man stilingas vien jau blogo pavadinimas - paprastas ir aiškus. Tomas atskleidžia daug įdomybių apie katalikų bažnyčią, šventes, šventuosius, skatina diskutuoti, kabindamas tokias temas, kaip, pavyzdžiui, koks turėtų būti geras kunigo pamokslas. Man šis blogas stilingas, nes, nors jame rašoma nemažai apie religijas, jis nėra davatkiškas. Tomas supažindina su tikėjimu, bet jo neprimeta.

… pas Fantastiškų (-as) knygų žiurkes. Tai dar vienas blogas, kuris stilingas vien dėl pavadinimo - šmaikštaus, ironiško, originalaus, lengvai įsimenamo, pagaliau, puikiai atspindinčio blogo temą. Blogas linksmas, mergaitiškas, kaip ir recenzijos, smagios, skoningos, o svarbiausia - naudingos. Man patinka, kad merginos recenzuoja ne tik lietuvių kalba išleistas ir ne tik į top‘us patenkančias knygas, o jų nuomonė man - neabejotinai svarbi ir autoritetinga. Be to, knygų žiurkės neapsiriboja vien recenzijomis, bet ir “laiko ranką ant pulso”, operatyviai informuodavos apie su skaitymu susijusius renginius Lietuvoje ir pasaulyje.

… į Kiniją, tiksliau, Evelinai, nuolat savo bloge įdedančiai po laišką iš Kinijos, kurioje šiuo metu gyvena. Laiškai - savaime stilingas dalykas, o Evelinos laiškai - kaip knyga, kurią skaitydamas gali sužinoti apie visai kitokią civilizaciją, gyvenimą visiškai kitokioje aplinkoje: kaip kinai mąsto, juokauja, švenčia, ką valgo kaip per Naujuosius metus atrodo Pekinas, kada čia ateina pavasaris. Evelinos laiškuose daug gražaus, bet ne per saldaus teksto, daug įdomių nuotraukų, o kiekvienas tekstas pasibaigia mažu su juo susijusiu palinkėjimu. Argi ne stilinga?

…pas Egidijų Nasevičių, tiksliau į jo blogą “Laivai ir jūrininkai”. Tai dar vienas originalus, pakankamai originalia Lietuvoje tema pildomas blogas, man, kaip klaipėdietei, itin brangus, nes jūrinės aktualijos tebėra artimos, net ir gyvenant Vilniuje. Anksčiau Egidijus kūrė kitą blogą, pavadinimu “Nauticalis”, betgi stiliaus paieškos privertė išsikraustyti. Egidijaus tekstai, skirtingai, nei Grumlino, ilgi, juose apstu palyginimų, lyrinių nukrypimų. Jie - kaip tik tokie, kokie ir būdingi jūros žmonėms. Šiame bloge yra ir aktualijų, ir pajuokavimų, ir šiaip gražių minčių. O jeigu smalsu, ką reiškia vienas ar kitas jūrinis terminas, arba manote, kad galite sukurti jau egzistuojančio tarptautinio žodžio lietuvišką atitikmenį, jums patiks rubrika žodynėlis. Beje, šio jūrinio blogo autorius net negyvena pajūryje.

Kol kas tiek blogų. Gali būti, kad kažką užmiršau paminėti, o kai ko dar nespėjau aptikti ir prisidėti prie savo reader‘io.

Septynios paslaptys

Aš myliu Japoniją. Šis kimono - tik karnavalinis kostiumas. Kada nors tikiuosi pasimatuoti tikrą.
Ar aš ko nepamiršau? Ai, tiesa, septynių įdomių dalykų apie save. Juos turi apie save paskelbti kiekvienas apdovanotasis. Taigi:

1. Iki pat dvyliktos klasės mokykloje nežinojau, kuo norėčiau būti užaugusi, tuo tarpu kai beveik visi mano klasiokai buvo pasirinkę savo gyvenimo kryptis. Ta nežinia mane labai gąsdino. Bijojau, kad taip ir neatrasiu po saule vietos, kol vienąsyk parašiau straipsnelį į laikraštį, po to buvau paprašyta parašyti dar ir dar daugiau. Taip supratau, kad galiu tapti žurnaliste.

2. Turiu ypatingai gerą (visomis prasmėmis) klausą, kuri itin paaštrėja rytais - tuomet galiu išgirsti netgi kitame name verkiantį kūdikį. Tad, jei būnu nepakankamai išsimiegojusi, rytą šalia manęs atsiradęs garsiakalbis (turiu galvoje triukšmingą žmogų) rizikuoja būti nužudytas žvilgsniu.

3. Moku kelias užsienio kalbas, bet kompleksuoju kalbėdama angliškai. Man vis atrodo, kad mano žodžių tvarka ir gramatika klaidinga, tarimas - prastas, nepaisant to, kad skaityti ir bendrauti angliškai tenka nemažai. Žinau, kad daugybės žmonių anglų kalbos žinios yra gerokai skurdesnės, negu mano, betgi lygiuojuosi į geriausius.

4. Esu pakankamai smulkmeniška ir pedantiška. Daug dėmesio skiriu detalėms, smulkmenoms, siekiu visada viską kuo nuodugniau išsiaiškinti, todėl manau, kad internetinės paieškos sistemos ir enciklopedijos buvo sukurtos tokiems, kaip aš.

5. Man patinka Japonija, nors dar ten niekad nebuvau, ir tai, kas japoniška. Net vienas mano mėgstamiausių rašytojų - Haruki Murakami - japonas, rašantis, beje, visai ne japonišku stiliumi. Dėl meilės Tekančios saulės šaliai, net mano buto interjeras po truputį pritempiamas prie japoniško stiliaus.

6. Visiškai nevalgau silkės. Vaikystėje negalėdavau pakęsti net jos kvapo. Jei silkė būdavo virtuvėje, manęs ten nelikdavo. Net ir indus, kuriuose buvo silkės, plauti man būdavo atgrasu. Dabar šiai žuviai esu truputį tolerantiškesnė, bet vis dar jos nevalgau.

7. Neseniai užsikrėčiau origami virusu. Man patinka lankstyti įvairias figūrėles iš popieriaus. Susidraugauti su šiuo menu bandymų būta ir anksčiau, deja, jie baigdavosi nesėkmingai. Dabar galiu išlankstyti iš popieriaus ne tik gervę, bet ir visą dramblį.

Rodyk draugams

Kaip papirkti Kupidoną?

Įsimylėjelių diena kasmet daugybei vienišių tampa skausmingu priminimu, kad antrosios pusės šalia kol kas taip ir nėra.

Kartais atrodo, kad Kupidonas šaudo pernelyg nesitaikydamas. Tad šią dieną parašiau įrašą būtent apie juos, vis dar laukiančius, kol pilve suplazdės drugeliai.

Vienišumo tema šiais laikais diskutuojama itin dažnai.

Kodėl tiek daug jaunų žmonių yra vieniši neseniai nagrinėjo aagnoushka pseudonimu pasirašiusi autorė Delfi piliečio rubrikoje publikuotame straipsnyje “Vienišių visuomenė: jauni, žavūs, gražūs, bet vieniši”.

Aš pati, stebėdama savo, atrodytų, tobulus draugus ir drauges: gražius, išsilavinusius, šmaikščius, talentingus, užduodu sau tą patį klausimą - kodėl jie yra vieniši?

Ar jie atrodo per geri, kad būtų “nukabinti” ir todėl vietoje jų pasirenkamas paprastesnis, žemiškesnis, lengviau prieinams variantas, toks iš serijos ” girl/ boy next door”?

Rodyk draugams

Reklamuotojai žada net genų regeneraciją

Reklamos ir reklaminiai tekstai - dažnai pralinksmina. Nusišypsoti priverčia net rimti reklamų klipai. Ypač išradingai reklamuojamos grožio priemonės.

Frederikas Beigbederis (Frédéric Beigbeder) savo knygoje “99 frankai”, arba “14,99 euro” rašė apie amžinai apsvaigusį nuo narkotikų reklamos specialistą. Pažiūrėjus kai kurias reklamas kyla įtarimas, kad dalis reklamos kūrėjų yra kaip tik tokie, kaip rašė F.Beigbederis… Plačiau skaitykite giedresblogas.lt

Rodyk draugams

Kaip jums patinka Giedrės blogas dizainas?

Šiam blogui išvaizdą sukūrusi frogsign team vykdo aplausą.

“Facebook” tinklalapyje esančiame frogsign.lt gerbėjų puslapyje jūsų klausiama:
Kaip jums patinka Giedres Blogas dizainas ?

Kviečiu išsakyti savo nuomonę, kuri įdomi ir man, šio blogo autorei.

Jei nesate prisiregistravę “Facebooke” (žinau, kad būna ir tokių žmonių), savo komentarus galite palikti čia, komentaruose, arba frogsign.lt interneto puslapyje.

Iš anksto dėkojame už jūsų nuomonę ir komentarus! Jie gali padėti patobulinti šį puslapį ir būti naudingi kuriant interneto puslapių dizainus ateityje.

Rodyk draugams

O jeigu tuoktųsi Prezidentė?

Anądien su draugais kalbėjomės apie karališkąsias Didžiosios Britanijos princo Williamo ir jo išrinktosios Kate Middleton vestuves bei dėl jų Anglijoje kilusį ažiotažą.

Kiek žinau, tądien britai liovėsi net užsakinėti daiktus iš katalogų, kad tik pamatytų, kaip jų karalaitis veda savąją princesę.

Įdomumo dėlei verta paminėti, kad daiktus iš katalogo Didžiosios Britanijos piliečiai mėgsta užsisakinėti visada, net ir per didžiąsias metų šventes - Kalėdas bei Velykas (tai sužinojau iš žmonių, priiminėjančių užsakymus, taigi - patikimų šaltinių)… Plačiau skaitykite www.giedresblogas.lt

Rodyk draugams

Kvietimas aplankyti Klaipėdą – be džiazų dvasios

Naujai išrinktas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasistengė iškart prisistatyti kaip labai svetingas miesto šeimininkas. Todėl į tinklalapį “You Tube” buvo įkeltas filmukas, kuriame pats miesto vadovas angliškai kviečia visus giminingų miestų gyventojus atvykti į Klaipėdą… Plačiau skaitykite www.giedresblogas.lt

Rodyk draugams

Kelionė per Kauną – su staigmenomis

Kaunas - miestas be nuorodų, kuriame kelius gali padėti rasti arba navigacija, arba žemėlapiai, arba vietinai, arba nuojauta. Toks jausmas apėmė praėjusią savaitę, važiuojant pro laikinąją sostinę.

Be įspėjimų apie grūstis

Kauno nelabai pažįstu. Jame tenka lankytis retai. Dažniausiai šį miestą stebiu pro savo automobilio langą, kai važiuoju iš Vilniaus į gimtąją Klaipėdą ir atgal.

Kai praėjusią savaitę po švenčių grįžinėjome į Vilnių maniau, kad ir vėl pravažiuosime pro Kauną, jį palikdami šone. Tačiau mūsų laukė staigmena. Prie tilto per Nerį susidarė didelė automobilių grūstis. Tik prastovėję apie 20 minučių joje supratome, kad tiltas remontuojamas ir teks rinktis aplinkkelį… Plačiau skaitykite www.giedresblogas.lt

Rodyk draugams

Išskiraustau. Naujasis adresas - www.giedresblogas.lt

Išsikraustau į savo naujus namus virtualioje erdvėje.

Šie namai (taip vadinu šį blogo puslapį) - buvo pirmieji. Juose atgaivinau savo žurnalistinius įgūdžius. Vėl atsiminiau, kaip rašyti, formuluoti mintis, teisingai sudėlioti skyrybos ženklus (na, dėl pastarojo dalyko nesu šimtu procentų tikra), atrasti temas, jas pateikti skaitytojams, rinkti iliustracijas ir kurti pavadinimus.

Rašydama šį blogą supratau, kad rašymo buvau nuoširdžiai pasiilgusi. Tačiau pamažu šiame bloge pasidarė ankšta.

Tad mielieji mano straipsnių skaitytojai, vertintojai, komentuotojai, kviečiu jus visus į savo naująjį puslapį giedresblogas.lt ir pažadu stengtis, kad jame nebūtų nuobodu. :)

Rodyk draugams

Vilniaus vaizdai: dingusi aikštelė ir smegduobės

Šįkart dalinuosi įspūdžiais iš vakarykščio pasivaikščiojimo po Vilnių.

Taigi, visų pirma apie automobilių stovėjimo aikštelę prie Sporto rūmų. Jos nebėra. Tiksliau, vietoje jos jau užpiltos žemės ir greitai čia sužaliuos žolė, nes teigiama, kad šioje vietoje būta žydų kapų.

Apie tai jau pakankamai išsamiai savo bloge rašė kolega Evaldas Liutkus.

Nors jau pavasaris, žolės čia dar nėra, bet dirva jau visiškai paruošta jos sužėlimui.

Tiesą sakant, bus keista matyti tokioje vietoje, kur dar neseniai visi statydavome savo automobilius, žalią veją. Juolab, kad mašinų statymo vietų ir taip - ne prūdai.

Tiek to. Išsiversim ir be tos aikštelės. Kad tik palaidotųjų (jei tokių ten yra) vėlėms būtų ramu.

Buvusios aikštelės kažkodėl nesusivokiau nufotografuoti. Nieko, kitąkart šią klaidą atitaisysiu. Bus nuotraukų, kai viskas sužaliuos ir vaizdas bus gerokai įspūdingesnis.

Tačiau pateikiu savo mobiliuoju telefonu nufotografuotą Vilniaus paupyje atsivėrusią smegduobę. Ši - prie Žirmūnų tilto. Būkite atsargūs:

Štai tokia duobė atsivėrė prie Žirmūnų tilto.

Rodyk draugams

←senesni