BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Bankų viliotinis būsimiesiems pensininkams

Alkanas bankas valgo jūsų pinigus - štai kaip į mus žiūri bankininkai.

Alkanas bankas valgo jūsų pinigus - štai kaip į mus žiūri bankininkai.

Man nepatinka vaikščioti į bankus. Kodėl? Nes kiekvieną kartą ten nuėjusi pasijuntu lyg pamokų neparuošusi mokinukė, kurią už tai bara mokytojai. Šiuo atveju esu nuolat auklėjama dėl to, kad vis dar negalvoju apie senatvę ir nekaupiu pensijos.

Meluoti nesiseka

Kas kartą, kai reikia bendrauti asmeniškai su banko darbuotoju, o ne su bankomatu nusiteikiu būtinai išgirti  klausimą: “O jūs jau pasirašėte pensijų kaupimo sutartį?”

Visada norisi pameluoti, kad pasirašiau, bet galbūt įdėmus banko tarnautojos žvilgsnis, o gal įgimtas sąžiningumas neleidžia sakyti netiesos, tad, nudelbusi akis, lyg padariau kažką negero (nors iš tiesų, ką jau tokio blogo padariau?), atsakau: “Ne”.

Na ir prasideda… Kiekviena bankininkė jaučia turinti teisę (kur tau teisę, na tiesiog PAREIGĄ) manęs paklausti, kodėl to dar nepadariau, ir vėliau man, nemokšiukei, atskaityti ilgiausią moralą apie tai, kaip svarbu rūpintis savo ateitimi, kol dar esu jauna.

Privaloma kaupti (?!)

Anądien apskritai pasijutau nejaukiai. Viename banke pildant dokumentus jo tarnautojai staiga toptelėjo (ar galėjo būti kitaip?) paklausti įgrisusio klausimo, kuriam, beje, buvau moraliai pasiruošusi ir netgi jo laukiau: “Ar kaupiate pensiją senatvei?”

Kaip visada liežuvis kažkodėl neapsivertė sumeluoti, tad, savo nelaimei, atsakiau teigiamai.

Mergaitės akys suspindo, lyg išvydus lobį. Galvoje, matyt, ėmė suktis mintys apie bonusus, kuriuos gaus už priviliotą klientę. O tada ir prasidėjo: “O kodėl dar nekaupiate? Juk tai privaloma!”.

“Privaloma?”, - nustebau. Ar aš ką nors praleidau? Gal kažkurią žinių laidą pražiopsojau? Negalėdama to suprasti paklausiau: “Čia pagal kurį nors Vyriausybės nutarimą privaloma?”

Šį kartą bankininkė kiek sutriko, supratusi, kad su žodžiu “privaloma” išsišoko, tad skubiai pasitaisė: “Na, juk privaloma galvoti apie savo ateitį jau dabar”.

Siūlė nevengti rizikos

Lyg to būtų maža, paskubomis man pakišo kažkokį atšviestą lapelį su duomenimis neva įrodančiais, kuo jų banko pensijų kaupimo fondas pranašesnis už konkurentų ir, man nespėjus jo nė peržvelgti, riktelėjo savo kolegei: “Ei, čia mergaitė dar pensijų kaupimo sutarties iki šiol nesudarė”.

Kolegė (spėju, vyresnė pagal rangą bankininkė), tai išgirdusi prilėkė kaip maitvanagis, na ir prasidėjo.

“Būtinai pasirašykit sutartį pas mus, nes mūsų sąlygos tikrai geresnės, nei kitur. Rekomenduoju jums imti trečiosios pakopos pensiją. Rizika, žinoma, didesnė, bet ir uždirbti galima daugiausiai. O iki pensijos jums dar toli. Per tą laiką bus ir ekonomikos nuosmukių, ir pakilimų. Kai jau artėsite prie pensijinio amžiaus, galėsite rinktis mažiausiai rizikingą antrąją pakopą”, - lyg žirnius išmoktą kalbą bėrė vyresnioji bankininkė, stengdamasi, kad tik nespėčiau susivokti.

“Sodros knygelę turite? Ne? Nieko tokio. Dabar pasirašykit sutartį, o duomenis padiktuosite telefonu. Mūsų banko privalumas yra tas, kad kiekvienas klientas turi asmeninius bankininkus, kurie asmeniškai jums padės sudaryti sutartį, paskambins, praneš apie ekonomikos svyravimus”, - toliau suokė bankininkė, kitoms pritariamai linkčiojant.

O kodėl galvoti?

Bankininkai neriasi iš kailio įtikinėdami, kad tik jie gali užtikrinti laimingą pensininkų gyvenimą.

Bankininkai neriasi iš kailio įtikinėdami, kad tik jie gali užtikrinti laimingą pensininkų gyvenimą.

Pasijutau lyg bobutė, iš kurios “geradariai” giminės ir kaimynai apgaule stengiasi atimti jai priklausantį butą. Įtardama, kad ne mano laiminga senatvė, o bonusai už priviliotą klientą bankininkėms rūpi, išlemenau: “Tai aš dar pagalvosiu”.

“Kaip? Pagalvosit? O ką čia galvoti? Jau ir taip kiek pinigų neprikaupėte! Galvodama prarasite ir tuos pinigus, kuriuos galėtumėte pradėti kaupti šiandien. Ir nesvarbu, koks jūsų atlyginimas dabar. Senatvėje vis tiek gausit ne daugiau tūkstančio litų”, - protino bankininkės, lyg žinodamos, kokios ekonomikos sąlygos bus po kelių dešimtmečių ir kiek aš per tą laiką uždirbsiu ar sukaupsiu pinigų.

Išgavusios pažadą, jog atėjusi po savaitės pasirašysiu pensijų kaupimo sutartį, jos pagaliau mane išleido.

Vaikščiojančios piniginės

Nežinau, ar tuo atveju, jei nuspręsiu kaupti pensiją, norėsiu sutartį pasirašyti šiame banke, kur bankininkai užsipuola klientus, lyg hienos auką.

Be abejo, kituose bankuose į mus žiūri panašiai. Bankams klientai - lyg vaikščiojanti piniginė, kurią būtina pasisavinti.

Pasirašysi pensijų kaupimo sutartį, siūlys gyvybės, automobilio, būsto ar dar velniai žino kokį draudimą. Padarius ir tai, įtikinės atsidaryti pas juos kuo daugiau sąskaitų ar pasidėti indėlius ir taip pasaka be galo.

Beje, vieno banko, kuriame laikau juokingai mažą pinigų sumą, bankininkas man kartą paskambino ir paklausė, kodėl nesinaudoju jų elektroninės bankininkystės paslaugomis. Kai atsakiau, jog tam nėra reikalo, patarė bent iš smalsumo pradėti ja naudotis, o idant galėčiau tai daryti, užeiti ir išsiimti e bankininkystės kortelę, nes manoji dėl ilgo nevartojimo jau užblokuota.

Įtariu, kad jeigu ateičiau pasiimti tos kortelės, ir vėl turėčiau išklausyti ilgiausius pamokslus apie tai, kaip svarbu jų banke laikyti kuo daugiau pinigų.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras