BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sudėtingas lietuvių santykis su vandeniu (III dalis- upės)

“Ar lietuvius jaudina pro jų miestus tekančios įspūdingos upės?” - mąsčiau vienądien Vilniuje vaikščiodama paupiu. Gražuolės Neries pakrantės kai kur taip apleistos, kad, atrodytų, niekam jos nerūpi Teka sau upės pro sostinę ir tiek. Kam čia dar puoselėti jų pakrantes?

Apsivijusios tarsi gyvatės

Pro Vilnių tekančios net dvi upės nepakankamai pritaikytos turizmui. Giedrės Balčiūtės nuotr.

Pro Vilnių tekančios net dvi upės nepakankamai pritaikytos turizmui.

Lietuvių santykis su vandens telkiniais - ypatingas ir, mano manymu, vertas viso straipsnių ciklo.

Jau rašiau apie tai, kaip lietuviai žvelgia į jūrą, visiems bandydami įrodinėti, kad Lietuva - jūrinė valstybė, nors iš tiesų daugeliui jos prireikia tik maždaug kartą per metus, kai vasarą nuvažiuoja į Palangą, ar net dar rečiau.

Aptariau ir mūsų požiūrį į ežerus, kuriuos dažnas tautietis linkęs pasisavinti. Šįkart norėčiau pakalbėti apie upes.

Vilnius mane žavi tuo, kad jį visą tarsi gyvačiukės apsivijusios Vilnelė ir Neris. Atrodytų, kad ir kuriame sostinės gale atsidurtumei, visur gali susidurti su kuria nors viena iš šių upių.

Tokios gamtinės sąlygos galėtų puikiai pasitarnauti turizmo plėtrai. Bet kur tau! Kai kitų šalių miestuose vandens telkiniams skiriamas ypatingas dėmesys: pastatai aplink juos puošniausi, gatvės - labiausiai sutvarkytos, o po upes plaukioja turistiniai laiveliai, leidžiantys miestais grožėtis iš vandens pusės, Vilniuje upės - mažai kam įdomios ir reikalingos.

Takeliai netikėtai išnyksta

Pabandykite pėstute nuo Žirmūnų arba Antakalnio pusės paėjėti iki centro. Įspėju, jeigu prieš tai nebuvo sausros, einant Antakalnio puse patartina apsiauti guminius botus.

Takeliai aplink upę ne tik nesutvarkyti. Daug kur jų paprasčiausiai nėra. Jei kai kur atsiranda pėsčiųjų ir dviračių takeliai, po keliolikos metrų jie taip pat paslaptingai ir pradingsta.

Greičiausiai taip yra todėl, kad savivaldybė įgalina naujų pastatų statytojus sutvarkyti ir greta jų esančią infrastruktūrą: nutiesti pėsčiųjų, dviračių takelius, gatves. Tačiau sutvarkomi tik ruožai palei naujus namus. Kitur aplinka paliekama tokia, kaip buvusi.

Pėsčiųjų takeliai paslaptingai atsiranda ir lygiai taip pat netikėtai pradingsta. Giedrės Balčiūtės nuotr.

Pėsčiųjų takeliai palei Nerį paslaptingai atsiranda ir lygiai taip pat netikėtai pradingsta.

Upės iš abiejų pusių apaugusios bruzgynais, telkšo didžiulės balos. Abu jų krantus darko apsilaupę pastatai, kurie, šiek tiek sutvarkius fasadus, galėtų atrodyti visai neblogai. Deja, nelabai panašu, kad kas nors ketintų situaciją keisti.

Jeigu esate moteris ir maždaug ties Žirmūnų tiltu nuspręsite nusileisti arčiau vandens bei pėsčiųjų takeliu eiti paupiu Baltojo tilto link, aukštakulnių autis nepatartina. Nes ir be jų įmanoma išsisukti koją, pataikius į gilias duobes, kurių turbūt niekas ir nesiruošia lopyti.

Tvarka - centre

Tvarkingiau upė atrodo tik pačiame Vilniaus centre, atkarpoje nuo Lietuvos nacionalinio muziejaus iki Žvėryno, ypač tarp Mindaugo ir Žaliojo tiltų. Čia netgi vasarą pasistengta abu upės krantus apsodinti gėlėmis, iš kurių sudėlioti žodžiai: “Aš tave myliu” bei “Aš tave irgi”.

Kontraversiškas menas, Vilniuje puošiantis Nerį, žavi ne kiekvieną. Giedrės Balčiūtės nuotr.

Kontraversiškas menas, Vilniuje puošiantis Nerį, žavi ne kiekvieną.

Bet keisti meno kūriniai gadina vaizdą. Apie surūdijusį vamzdį, ant kurio kažkas net buvo užkabinęs pakaruoklio iškamšą, nė nekalbėsiu.

Tiltus puošiančių skulptūrų - “Karališkojo obuolio”, “Spindulio ieties”, “Grandinės” ir kitų, meninės vertės taip pat neaptarinėsiu (nesu kompetentinga), bet, sprendžiant iš daugumos internautų nuomonės, jos žavi retą.

Iškels pramonės objektus

Vilniuje upės - nepakankamai išnaudotos. Na taip, vasarą prie jų įrengiami paplūdimiai, netgi tinklinio aikštelės, bandyta ir renginius pakrantėje organizuoti. Bet jų krantai nežavūs.

O juk upės galėtų puikiai pasitarnauti turizmui. Jeigu pastatus paupyje atrestauruotų, krantines sutvarkytų, būtų galima iš vandens, plaukiojant laiveliais, grožėtis Vilniumi, panašiai, kaip plaukiant Sena galima stebėti Paryžių, Moikos kanalu - Sankt Peterburgą, Vlatava - Prahą. Net ir Berlyną galima stebėti plaukiojant Šprė upe.

Tiesa, Nėrimi Vilniuje plukdė laivas “Ryga” (gal plukdys ir šiemet), bet ar ištiesų įspūdinga iš jo stebėti apleistas upės krantines? Gal naujoji Vilniaus valdžia pagaliau atkreips į jų sutvarkymą dėmesį ir ims pavyzdį iš klaipėdiečių, kur baigiama sutvarkyti Danės krantines. Maža to, ten siekiama atstatyti istorinę teisybę ir pramoninius objektus iškeldinti iš Danės pakrančių, krantines paverčiant rekreacine zona.

“Raketos” nebeplukdys

Ne tik dėl Vilniaus liūdna…

Dar iš vaikystės prisimenu, kaip iš Nidos Nemunu laivu “Raketa” buvo galima pasiekti Kauną.

Prieš kelerius metus ši turizmo paslauga buvo atgaivinta.

Deja, bent jau kol kas šio tipo laivai Nemunu nebeplaukios, nes jais plukdžiusi bendrovė “Nemuno linija” nusprendė nutraukti savo veiklą ir laivus išparduoti.Kaip paskelbė “Šilutės žinios“, taip nuspręsta pasielgti dėl per trumpo navigacijos sezono, senstelėjusių laivų, kuriuos atnaujinti kainuotų nemažai ir brangstančių degalų.

O štai keletas nuotraukų, kurios geriausiai iliustruoja pasivaikščiojimo Vilniaus paupiais įspūdžius:

Kai kurie pakrantės pastatai prašyte prašosi remonto.

Kai kurie pakrantės pastatai prašyte prašosi remonto.

Net ir naujesni paupio pastatai tveriami baisiomis tvoromis.

Net ir naujesni paupio namai tveriami baisiomis tvoromis.

Vaikščiojant Antakalnio puse pravartu turėti guminius batus.

Vaikščiojant Antakalnio puse pravartu turėti guminius batus.

Ši mažo miestuko gatvę primenanti aplinka - beveik Vilniaus širdyje, prie upės. Nežinau kodėl, bet, nepaisant purvyno vietoje kelio, ji man - visai jauki.

Ši mažo miestuko gatvę primenanti aplinka - beveik pačioje Vilniaus širdyje, prie upės.

Upės vaizdas iš Antakalnio.

Upės vaizdas žvelgiant iš Antakalnio.

Pauoyje stūgsantys Sporto rūmai, tebelaukiantys, kada bus prikelti naujam gyvenimui.

Paupyje stūksantys Sporto rūmai, tebelaukiantys, kada bus prikelti naujam gyvenimui.

Per Vilnelę ties Gedimino bokštu, veda žavus tiltelis.

Per Vilnelę, ties Gedimino bokštu, veda žavus tiltelis.

Kai kur upės pakrantė atrodo visai žaviai.

Aplinka aplink Nerį centre atrodo visai tvarkingai.

Paupyje, Vilniaus centre, yra štai ir tokių žavių vaizdų.

Paupyje, Vilniaus centre, yra štai ir tokių žavių vaizdų.

Einant paupiu Žirmūnų puse galima aptikti ir tokių nykių vaizdų - sudegusių ar apleistų pastatų.

Einant paupiu Žirmūnų puse galima aptikti ir tokių nykių vaizdų - sudegusių arba apleistų pastatų. Giedrės Balčiūtės nuotraukos.

Patiko (4)

Rodyk draugams

Komentarai (6)

Vidmantas2011-04-18 10:31

Pritariu. Neseniai teko važiuoti iš Vilniaus į Rygą su vokiečiu iš Hamburgo. Sako, labiausiai stebina Vilniuje tai, kad mieste lyg upės nebūtų, lyg žmonės nenori kad ji čia būtų, tarsi nepageidaujamas objektas. Hamburge ir Rygoje miesto upės - tai traukos objektai, gražiausios vietos, o mūsuose lyg geriau jau jos visai nebūtų. Gaila, bet atrodo, kad tiesa…

giba2011-04-18 10:56

Na va. Pasirodo, ne tik man toks įspūdis susidarė. :)

Marius2011-04-18 11:15

Aš irgi pritariu, kad Nėries paupys nelepina gražiais vaizdais. Pakrantės tikrai apleistos, o plaukiojant laiveliu galima žiūrėti į bruzgynus ir vos kelis pastatus. Daug nepamatysi, todėl ir nepopuliaru. Gatvių nesugeba sulopyti, o ką jau kalbėti apie Nėries pakrantės pritaikymą poilsiui. Po Baltuoju tiltu yra kelios kavinės, kur galima pasimėgauti vaizdu į upę net ir kai šalta. Dar visada yra Alaus namai, kur galima išeiti parukyti į pakrantę ;) , nors taip galima pasižiaugti paupiu.

giba2011-04-18 11:37

Labai teisingas Mariaus pastebėjimas, kad paupyje labai trūksta kavinių. Bet ką čia kavinės, jei net pakrantės neišravėtos nuo bevertės augmenijos ir nesutvarkytos. Juk galėtų padaryti krantines šviesias, gražias, pristatyti daug suoliukų, ant kurių atsisėdus būtų galima valgyti ledus ar gerti kavą, pristatyti mielų kavinukių. Labai keista, kai upės visiškai neišnaudojamos.

Marius2011-04-18 12:17

Prie upės pastatyti pastatą turbūt sunkiau, dėl įvairių biurokratinių dalykų. Egzistuojančių pastatų tinkamų kavinei ar barui nėra daug. Lieka lauko kavinės vasarą, tačiau ir joms reikalinga infrastruktūra. Todėl šis reikalas ir nelabai vykdomas.

giba2011-04-18 13:52

Bet pastatyti suolelius ir sutvarkyti aplinką, manau, kainuoja mažiau ir yra visai įmanoma.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras