BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sudėtingas lietuvių santykis su vandeniu (II dalis - ežerai)

Aptvertas nuosavas ežeriukas - dažno lietuvio svajonė (diena.lt nuotr.).

Aptvertas nuosavas ežeras - ne vieno lietuvio svajonė (diena.lt noutr.)

Nuosavas namas, asmeninis priėjimas prie ežeriuko (dar geriau - savas ežeriukas). Prie vandens pastatyta pirtelė, šalia - šašlykinė, į ežerą įmerkta meškerė… Štai apie ką svajoja dažnas lietuvis, dėl tokios svajonės pasiruošęs apeiti, jei prireiks, net ir pažeisti įstatymus.

Tveria ir vandenį

Pirmojoje straipsnio “Sudėtingas lietuvių santykis su vandeniu” dalyje rašiau apie tai, kaip mūsų šalies gyventojai žiūri į šalia tyvuliuojančią jūrą ir ieškojau atsakymo į ne vieną dominantį klausimą, ar Lietuva - jūrinė valstybė?

Šįkart norėčiau pakalbėti apie ežerus - tūlam lietuviui artimesnius už jūrą, nors man asmeniškai kaip tik mažiau pažįstamus.

Kaip minėjau, ne vienas tautietis norėtų turėti savą vandens telkinį. Tad jeigu jau taip pasisekė, kad kuris nors susirentė trobelę (daugeliu atveju tai būna jau pilaitės) arčiau ežerėlio, tai vietą aplink tą vandenį stengsis kuo labiau aptverti.

Kai kurie nepasikuklina tvoras net į vandenį nutiesti, kad tik koks apsižioplinęs turistėlis nesumanytų po langais nusimaudyti.

Reglamentuota, kad net jeigu sklypo ribos susisiekia su vandens telkiniu, penki metrai nuo ežero ar upės kranto linijos yra minimali riba, kuria gali praeiti visi. Šią nuostatą pažeidusiems ir apsitvėrusiems šalia tyvuliuojančios upės ar ežero krantą gresia baudos nuo įspėjimo iki 100 (pareigūnams - iki 400) litų, pagal Administracinės teisės pažeidimų kodeksą.

Saugotojus - naikinti

Deja, net ir griaunant nelegalias tvoras bei baudžiant jų statytojus, norinčiųjų pasisavinti dalį ežerų vis dar yra nemažai. Turbūt dalis jų - tautos išrinktieji. Kaip gi kitaip paaiškinsi parlamentarų užuomojį panaikinti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT), kurios nebeliko užregistruotose Saugomų teritorijų įstatymo pataisose?

Šiose pataisose, beje, buvo įrašyta ir nuostata, leidžianti likviduoti saugomas teritorijas.

Panaikinus VSTT tikimasi, kad ežerų ir upių pakrančių užstatytojų niekas nebekontroliuos. Tai reiškia, kad vandens telkiniai ilgainiui gali būti prieinami ne visiems, o tik išrinktiesiems, kurie juos galės nebaudžiami apsitverti.

“Ačiū seimūnams!”

Manote, tai papiktino mūsų tautiečius? Anaiptol!

Jeigu švedai, besididžiuojantis savo teise laisvai eiti bet kur į gamtą, dėl tokių parlamentarų užuomojų veikiausiai išeitų protestuoti į gatves, tai lietuviai gi už tai seimūnams dėkoja.

“Ačiū, koks protingas parlamentaras tai sugalvojo , na kam tą tarnyba reikalinga? nuo ko ji saugo, saugomas teritorijas ir švaisto mūsų taip sunkiai uždirbtus pinigus, statosi prašmatnius rūmus, neleisdami net kojos įkelti į nuosava žemę eiliniam gyventojui Ponia Baškytė aimanuoja , kad tik laikosi griežtų įstatymų , na o kas pasiūlė tuos įstatymus tiesiog nesąmoningai sukurtus , kaip kokios baudžiavos laikais . Leido susigražinti Tėvų žemę o įžengti į ją neleidžia tai reikėjo nors kompensacijas numatyti kaip ES ir tokio dydžio , kai ribojama nuosvybė . O dabar netgi dėžės įrankiams negali įsirengti savo žemėje , o kaip ją tvarkyti ir prižiūrėti, jeigu nieko neleidžiama daryti? Aš eilinė pensininkė , bet labai dėkoju tiems kurie taip pasiūlė , panaikinti baudžiava. AČIŪ P.KUODYTEI Labiausiai ačiū”, - čia, netaisydama ir nekeisdama stiliaus, pacitavau vieną iš interneto komentarų.

Tokių komentarų, beje, buvo ne vienas ir ne du.

Sklypų prie ežerų savininkai aplinkosaugininkų draudimą tvertis žemę iki pat vandens priima kaip asmeninį įžeidimą.

Nusavintų ir draustinius?

Vis dėlto, dalis žmonių tokiems Seimo narių kėslams nepritaria ir netgi aktyviai priešinasi.

Šių metų sausį visuomeninis judėjimas “Už gamtą Seimo pirmininkei Irenai Degutienei įteikė daugiau kaip septynių tūkstančių žmonių pasirašytą peticiją prieš įstatymų, reglamentuojančių tvarką saugomose teritorijose, pataisas ir VSTT naikinimą.

Esą, jei šios tarnybos nebus, bus lengviau apsitverti saugomas teritorijas ir galbūt net privatizuoti ežerus draustiniuose.

Žmonių noras gyventi patogiai, niekieno netrukdomiems ir turėti savą ežerą panosėje - suprantamas. Vis dėlto, gamta priklauso visiems.

Abejoju, ar tie, kurie pyksta, kai jiems neleidžia apsitverti ežeriuko, džiaugsis, jeigu jiems patiems kas nors uždraus įžengti, tarkim, į mišką ar prie kito, ne jiems priklausančio, vandens telkinio. Ar ir tada įstatymai, draudžiantys pasisavinti gamtą, jiems atrodys lyg baudžiaviniai?

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras