BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sudėtingas lietuvių santykis su vandeniu (I dalis - jūra)

Lietuvių santykis su vandeniui ir jo telkiniams nėra paprastas. Mes ne tik stokojame jūrinio mentaliteto, nors bandome įrodyti, kad yra priešingai. Tiesą sakant, mes ir į kitus vandens telkinius žiūrime savaip. Mums jie svarbūs asmeniškai, bet nesugebame žvelgti į juos globaliau.

Jūra svarbi ne tik dėl paplūdimio, bet ir dėl uosto. Giedrės Balčiūtės nuotr.

Jūra svarbi ne tik dėl paplūdimio, bet ir dėl uosto (Giedrės Balčiūtės nuotr.).

Artimiausia stichija

Kai nusprendžiau rašyti šia tema, maniau, kad tai bus tik vienas blog’o straipsnis. Bet kuriant jį minčių vis daugėjo. Tikslinantis vienus faktus į paviršių išplaukdavo kiti, ne mažiau įdomūs.

Tad pamaniau, kam gi varginti skaitytoją ilgu tekstu, užuot jį padalinus. Taip gimė keleto straipsnių ciklas.

Visos jo dalys bus kažkiek skirtingos, nes rašysiu apie vis kitus telkinius. Kartu visos jos bus apie vandenį.

Man,  gimusiai ir užaugusiai Klaipėdoje, artimiausias, labiausiai pažįstamas, daugiausiai emocijų keliantis vanduo yra jūra. Tad ir rašyti pradėsiu nuo jos.

Neskiria keltų

Tūlam tautiečiui nelabai ir įdomu, koks iš tiesų gyvenimas verda aplink jūrą.

Ne visi žino, kad lietuviai stato laivus, kad mūsų krantus saugoja Karinės jūrų pajėgos. Dažnas net neįsivaizduoja, kokius jūrinių specialybių atstovus ugdo mūsų aukštosios mokyklos, kokie kroviniai plukdomi ir kraunami uoste, kokias šalis galima pasiekti iš Klaipėdos plaukiančiais keltais ir kokio dydžio kruiziniai laivai gali pasiekti mūsų krantines.

Keltai ne retam asocijuojasi tik su per Kuršių marias keliančiais nedideliais Smiltynės perkėlos keltais (vietinių klaipėdiečių švelniai vadinamais “geldomis”).

Prieš kelerius metus vienas didelis interneto dienraštis, perspausdinęs straipsnį apie į Skandinaviją plaukiojančius keltus, jį iliustravo bendrovės “Smiltynės perkėla” kelto nuotrauka. Vargu, ar tokios klaidos atsirastų senas jūrines tradicijas turinčių valstybių spaudoje.

Kai kurie tiki, kad tokie patys keltai, kurie plaukioja po marias, kelia ir į kitas šalis. (keltas.lt nuotr)

Kai kurie tiki, kad tokie patys keltai, kurie plaukioja po marias, kelia ir į kitas šalis. (keltas.lt nuotr)

Neteisinga būtų smerkti dėl tokio nežinojimo. Visų šių dalykų žmonės nežino, nes to priėjimo prie jūros mes turime stebėtinai mažai (mažiau negu 100 km).

Be to, mes niekada nebuvome ugdomi, kaip jūrinės valstybės piliečiai. Tik dabar Klaipėdos uosto kompanijose daugėja lietuvių specialistų. Anksčiau dauguma mūsų šalies jūrininkų buvo kitataučiai.

Kol kas tik reta lietuvių šeima gali didžiuotis, kad joje yra kelių kartų atstovai, pasirinkę jūrines specialybes.

Sostinės - toliau nuo jūros

Jau kelerius metus netyla diskusijos, ar Lietuva - jūrinė valstybė. Apie tai, kiekvienas savaip, diskutuoja istorikai, jūrininkai, žurnalistai, politikai.

Socialiniame tinklalapyje “Facebook” yra net grupė “Už Lietuvą - jūrinę valstybę !”. Joje dalinamasi Lietuvos jūrinėmis naujienomis.

Tačiau ar išties turime jūrinį mentalitetą?

Religijotyrininkas, publicistas, istorikas, mitologas Gintaras Beresnevičius manė, kad ne.

Knygoje “Ant laiko ašmenų” jis rašė, jog lietuviams niekada pernelyg nerūpėjo laivynas, todėl nelabai kam ir skaudėjo, kad jis buvo išparduotas, ar išnuomotas.

Mūsų geopolitika, kaip pastebėjo, rašytojas, visuomet krypo nuo jūros - rytų kryptimi. Dėl vietos jūroje mūsų kunigaikščiai nekovojo, laivyno nekūrė.

Vėliau lietuviai gana apatiškai reagavo ir į savo uosto - Klaipėdos - praradimą.

Atkreipkime dėmesį ir į tai, kad netgi Lietuvos sostinės (Kernavė, Trakai, Vilnius, Kaunas) visada buvo toli nuo jūros. Galbūt todėl valdžios atstovams jūrinės temos kartais atrodo mažiau aktualios.

Situaciją taiso tai, kad dalis politikų (taip pat ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis) - iš pajūrio. Kai kurie iš jų aktyviai prisideda prie uosto stiprinimo.

Manyčiau, kad ne be klaipėdiečių pastangų ir keliai į uostą tiesiami tiesesni. Jei senokai važiavote į pajūrį, turbūt dar neišbandėte naujosios estakados. Ja nuo iš Kauno pusės vedančios automagistralės Klaipėdą jau galima pasiekti tiesiai, nestoviniuojant prie milžiniško Jakų žiedo. Beje, ši 610 m ilgio estakada - ilgiausia Lietuvoje.

Lietuvoje - du uostamiesčiai

Kol Šventojoje nėra uosto, žiemą čia karaliauja tik būrys išalkusių kačių.

Kol Šventojoje nėra uosto, žiemą čia karaliauja tik būrys išalkusių kačių ( Giedrės Balčiūtės nuotr.).

Diskutuojant apie tai, ar mums būdingas jūrinis mentalitetas, vertėtų prisiminti ir Šventosios valstybinį jūrų uostą, įsteigtą 2004 metais Lietuvos Vyriausybės nutarimu.

Šio uosto, pokariu buvusiu žvejybiniu, atkūrimo projektas vystomas palyginti vangiai. Nors apie jo atstatymą kalbama jau daugiau kaip du dešimtmečius (nuo 1989-ųjų), iki šiol Šventojoje uosto nematyti.

Šventoji kol kas atlieka tik kurorto, bet ne uostamiesčio funkciją. Vasarą čia pilna poilsiautojų, o žiemą galima sutikti vos kelis vietinius ir gaują išalkusių kačių, lekiančių prie kiekvieno, atsitiktinai užsukusio į šį miestelį, ir prašančių maisto.

Vis dėlto antrojo Lietuvos uosto įrengimo reikalai pajudėjo. Praėjusį gruodį Klaipėdos jūrų uosto direkcija paskelbė Šventosios jūrų uosto mažųjų laivų prieplaukos įrengimo konkursą.

Tikimasi šio uosto veiklą, įrengus šimtą vietų mažiems laivams, pradėti šių metų vasarą. Bet ar daug žmonių tuo domisi, ar tai žino?

Trūksta jūrinės mitologijos

G.Beresnevičiaus mano minėtoje knygoje teigė, kad priežastys, kodėl lietuviams jūra niekada per daug nerūpėjo, slypi giliai mūsų tautos pasąmonėje.

Skirtingai negu graikai, romėnai, keltai, finikiečiai mes niekuomet neturėjome “jūrinės” mitologijos, išskyrus vėlyvąją legendą apie Jūratę ir Kastytį.

Jūra, vandenys mūsų mituose dažniau buvo sieti su blogiu, pražūties erdve, velniu, todėl lietuviai niekada ten pernelyg ir nesiveržė.

Tad vargu ar reikia stebėtis, kad jūra mums - mįslinga teritorija, kurią pažįsta tik saujelė žmonių.

Manau, mes niekada netapsime tokiais, kaip skandinavai, kuriems turėti vandens transporto priemonę beveik taip pat natūralu, kaip daugeliui mūsų - automobilį.

Pas mus niekada nebus organizuojamos tokios kasmetinės milžiniškos jūrinės mugės, kuriose galima įsigyti visko: nuo jachtų, motorlaivių, iki jūroje reikalingos aprangos, avalynės ar net specialiai plaukiojantiems skirtų kosmetikos priemonių, kaip Skandinavijoje. Manau, kad mes esame ir liksime tauta prie jūros be jūrinio mentaliteto.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Komentarai (4)

Marius2011-03-26 14:28

straipsnis įdomus ir tenka pripažinti teisingas. Man jūra asocijuojasi su Palagos arba Šventosios kurortais. Pasirodo, kad turime apie 100km pajūrio, ten tikrai yra gražių vietų. Jos tikrai niekaip komerciškai neišnaudojamos. Tikrai keista ;)

giba2011-03-26 14:46

Na taip… Tai tiesa. Pajūris dažnam asocijuojasi tik su kurortais, dar ir ne itin kokybiškais. Lietuviams, išskyrus klaipėdiečius, ne tik nelabai rūpi uosto verslas. Kurortinis verslas pas mus irgi, švelniai tariant, yra podukros vietoje. Šiame straipsnyje apie tai per daug neužsiminiau. Manau, kad kurortinio verslo vystymas reikalauja atskiro straipsnelio…

[WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

Marinistas2011-04-16 00:43

IŠ TIES PUIKUS STRAIPSNIS! Ypač kultūrologinis istorinis lietuvių mentaliteto pagvildenimas. Na ir džiugu, kad autorė užsimena apie G. Beresnevičiaus esė pasvarstymus (”Ant laiko ašmenų”, mitologiniu diskursu išanalizuotas lietuvių mentalitetas, beje tokių darbų apie jūrinį lietuvių mentalitetą mūsų šaly tik vienetai… ). Taip(!), atsirastų tokių jūrinių asmenybių (kaip autorė) kritinė masė - taptų tada Lietuva jūrine valstybe, o per šimtmetį ar du…nemažiau jūrinė negu kokia pvz.: Švedija

giba2011-04-18 00:28

Labai smagu, kad patiko straipsnis.
Išties, mano manymu, G.Beresnevičius, pakankamai nuodugniai išnagrinėjo lietuvių santykį su vandeniu (kaip, beje, ir kitas temas), tad negalėjau jo mintimis nepasiremti.
Būtų džiugu, jei ir lietuviai įgytų jūrinį mentalitetą. Bet tam, kad žmonės pavyktų išmokyti suvokti, jog jūra - ne tik Palangos pliažas, reikia ypatingų pastangų ir nemažai laiko.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras